- išdulkinti
- išdùlkinti
1. caus. išdulkėti 1: Neduok miltų – išdulkinsiu, neduok duonos – sutrupinsiu LTR(Krtn). Tą obelį nukirto ir sudegino ir pelenus po laukus išdulkino BsMtII260. | refl.: Mikrobai kosint arba čiaudant išsidulkina į orą P.Aviž.
2. tr. SD414, R44 išvalyti iš ko dulkes: Ar išdùlkinai tu drabužius? J. Išdaužyk, išdùlkink gerai maišą Pn. Vaikeliai, išdulkinkit sniegą iš mano vilnų J.Balč. | refl. tr. Plng.
3. tr. išvaryti, išvyti: Parvažiavo girtas, tai visus išdùlkino iš namų Pnd. Tik išdùlkinau vaikus iš uogų, jie ir vėl čia Ds. Šunį paleisk – išdùlkins [kiaules] iš kiemo Pc. | refl. tr.: Išsivijo šuva vilką, išsidùlkino Š.
4. intr. išbėgti: Merga, iš pykčio pamėlynavusi, išdulkino rš.
5. tr. išmušti: Išdulkino langus ir nukūrė švilpdamas Kn.
6. tr. išgerti: Suėjo vyrai ir išdùlkino visą bačką [alaus] Ėr.
7. tr. išprievartauti, išžaginti: Mergą išdùlkino Lp. Saugokis, mergele, jis gali tave išdùlkinti! Pbs.
◊ káilį išdùlkinti prilupti: Jam vakar gerai káilį išdùlkino Ps.\ dulkinti; apdulkinti; atidulkinti; įdulkinti; išdulkinti; nudulkinti; padulkinti; pardulkinti; pradulkinti; pridulkinti; sudulkinti; uždulkinti
Dictionary of the Lithuanian Language.